Kas pirmasis atrado Australiją?

Kada žmonės pirmą kartą pasirodė Australijoje, yra mokslinių diskusijų objektas. Paprastai teigiama, kad apie 45 000 m. Tolimi šiuolaikinių aborigenų protėviai iš Pietryčių Azijos į Australiją atvyko dar prieš krikščionišką erą. Kai kurie mokslininkai spėja, kad pirmieji žmonės čia galėjo atsirasti jau 100 000 m. pr. Kr.

1522 m. portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça atrado pirmąjį europietį

Pirmieji Australijos tyrinėtojai Nyderlanduose ir Portugalijoje mano, kad žemynas netinkamas nakvynei dėl savo geografinių ir klimato ypatumų. Europos mokslininkai nuodugniau tyrinėti Australiją pradėjo tik XXI amžiuje. Ją atrado ir aplankė kelios ekspedicijos: olandų tyrinėtojas Williamas Youngsas (1606), portugalų tyrinėtojas Luisas Vaezas de Torresas (1607), tuo metu tarnavęs Ispanijoje, olandų keliautojas Janas Cassas Tensas (1623), Dirkas Hartogas ir Abelis Tasmanas (1642). Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80% gyvūnų ir augalų, kurių nerasi kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt. Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australietis gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymuisi.

1788 metais Didžioji Britanija įkūrė pirmąją katalikų koloniją Naujajame Pietų Velse Van Diemeno žemės kolonija (dabartinė Tasmanija) buvo įkurta 1803 m. 1901 m. Australija tapo federacija ir buvo vadinama Sandrauga arba dominija į Britų imperiją. Po kurio laiko ji oficialiai tapo nepriklausoma. Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžiąją dalį vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40% teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Politinė sistema ir kita svarbi informacija

Australija yra konstitucinė monarchija, kurią oficialiai valdo Australijos karalienė, atstovaujama gubernatoriaus. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra ir Australijos monarchas. Gubernatorių oficialiai skiria karalienė Australijos ministro pirmininko prašymu. Tiesą sakant, karalienės vaidmuo yra tik simbolinis. Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir daugumą žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visas valstijas atstovauja po 12 atstovų, o teritorijas – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abiejų rūmų rinkimai vyksta kas trys metai. Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurės teritorijos), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džervio įlanka). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t.y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yyra išvis negyvenamos.