Kaip ir is kur atsirado helovinas?

Spalio 31-ąją JAV ir daugelis Europos šalių šventė Heloviną. Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikai su kostiumais vaikšto po namus prašydami saldumynų, o suaugusieji vakarėliuose taip pat dėvi kostiumus ir kaukes. Helovinas vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Daugelis žmonių mano, kad Helovinas yra amerikietiška tradicija, tačiau iš tikrųjų jo šaknys glūdi pagoniškuose ritualuose Europoje.

Spalio 31-osios vakarą dabartinės Airijos, Škotijos ir Meno salos teritorijoje gyvenantys keltai minėjo šią šventę. Iki lapkričio 1 d. Vasara baigiasi spalio 31 d., o žiema prasideda lapkričio 1 d. Šventė pažymi derlingo sezono pabaigą ir žiemos pradžią. Manoma, kad šios šventės tradicija siekia priešistorinius laikus, o tūkstančio metų senumo rašytinė medžiaga aprašo šią šventę. Airija vis dar yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje Helovinas yra nacionalinė šventė ir vaikams nereikia eiti į mokyklą visą savaitę. Žiemos pradžia keltams buvo labai svarbi data. Kadangi šventė siejosi su tamsiojo ir šaltojo metų laiko pradžia, buvo tikima, kad būtent šią naktį riba tarp dvasių pasaulio ir tikrojo pasaulio pasidaro labai plona. Manyta, kad mirusiųjų sielos bei kitos dvasios per Samhainą įžengia į tikrąjį pasaulį ir jame klajoja. Buvo bijoma, kad Samhaino naktį iš namų išėję žmonės susitiks tas sielas. Todėl ir atsirado įprotis dėvėti kaukes – tikėta, kad tada sielos ir dvasios nesugebės atpažinti žmonių. Be to, žmonės prie savo namų durų palikdavo maisto ir kitų dovanų – tikėtasi, kad taip dvasios bus pamalonintos.

Keltai tikėjo, kad būtent Savino festivalio naktis druidams padėjo nuspėti ateitį

Kadangi jie yra visiškai priklausomi nuo gamtoje vykstančių procesų, tuomet žmonės apie tai daug nežinojo, todėl tokios prognozės yra svarbus pasitikėjimo šaltinis prieš ilgą ir tamsią žiemą. Šiai dienai paminėti druidai uždegė didžiulį laužą, degindami grūdus ir įvairius gyvulius, aukodami į žemę įžengusias sielas. Be to, keltai dėvi kostiumus, dažniausiai pasiūtus iš gyvūnų odų ar net kaukolių, ir bando atspėti ateitį. Manoma, kad oda ir kaukolė padeda bendrauti su dvasia. Užmaskuotas keltas taip pat prašys maisto nuo durų iki durų – tai svarbi tradicijų dalis. Iš to išsivystė dabartinė tradicija einant prašyti saldainių, sakydamas „vaišės ar pokštas“. Vėliau Helovino tradicijoms įtaką padarė katalikybė. Popiežius Bonifacas IV 609 m. e. metais paskelbė gegužės 13 d. Visų kankinių diena, o popiežius Grigalius III VIII amžiuje pervadino ją Visų šventųjų diena ir perkėlė į lapkričio 1 d. Maždaug IX amžiuje krikščionybė pasiekė keltų kraštus, kur jos tradicijos susiliejo su senaisiais keltų papročiais.

Siekiant kovoti su pagonybe, Bažnyčia į savo švenčių kalendorių įtraukė dar vieną dieną – vėlių vakarą

Jų data numatyta lapkričio 2 d. Šios šventės metu tikintieji turi melstis už mirusiuosius. Daugelis istorikų dabar mano, kad būtent lapkričio pradžioje bažnyčia nusprendė paminėti visus šventuosius ir visus šventuosius, padedant šventiesiems ir mirusiųjų dienai, kad būtų lengviau pritraukti nenorinčius pagonis. Jų įprastas paprotys yra tiesiog duoti krikščionišką drabužį. Štai kodėl vakarėlis iš pradžių buvo švenčiamas panašiai kaip pagonių, įskaitant didžiulius laužus, paradus ir šventųjų, angelų ir demonų kostiumus. Britų salose, kur Samhaino šventimo tradicija buvo stipri, ši šventė išlaikė nemažai senųjų papročių, nors ir papildytų krikščioniška tradicija. Nors tikėjimas po pasaulį vaikščiojančiomis dvasiomis pamažu išnyko, įprotis šią dieną persirengti dvasių kostiumais liko. JAV ilgą laiką Helovinas buvo nešvenčiamas būtent dėl sąsajų su pagonybe.