Sofų istorija – nuo Egipto iki astronautų

Sofa mūsų namuose užima ypatingą vietą ir statusą. Bet ar ką žinote apie jos istoriją? Ji tikrai nebuvo išrasta Kauno baldų kombinate sovietiniais metais. Tai įvyko kur kas anksčiau… Šiame straipsnyje pateiksime keletą įdomių faktų iš sofos lovos istorijos.

Sofa – arabiškas žodis, reiškia jis „suolas“. Taigi šis baldas atsirado viduramžiais. Tai, ant ko gulėjo, sėdėjo ir ilsėjosi senovės egiptiečiai 2000 metų prie Kristų, vadinosi kiek kitaip, tačiau principas buvo toks pats – ant suolo su porankiais buvo pridėta pagalvėlių ir tokiu būdu ant jos buvo galima sėdėti ir ilsėtis. Miegoti kol kas ant jų dar anksti, nebent padauginus alaus (jis, beje, irgi kilęs iš senovės Egipto).

Vėliau šį įrenginį perėmė romėnai ir graikai. Jo vystymasis tęsėsi 1000 metų. Senovės Romoje didikai ant tokių minkštų suolų puotavo pusiau gulomis, daug gėrė, ištvirkavo ir ilsėjosi.

Kadangi tai buvo susiję su visa ta paleistuvyste ir nuodėmėmis, kurias įkūnijo Romos imperija, ankstyvaisiais viduramžiais bažnyčia stengėsi išnaikinti šį „velnio išmislą“. Jiems pasisekė. Apie 1000 metų žmonės sėdėjo ant medinių suolų, miegojo ant žemės arba medinėse lovose. Netrukus į Europą sofos grįžo, bet kiek kitu pavadinimu. 17 amžiuje dalį Europos užkariavo Osmanų imperija. Joje jau buvo toks neaukštas suolas su ištisiniu matracu ir minkštu atlošu. Jis vadinamas divan. Dažnai jis neturėjo galų ir porankių, tačiau puikiai tiko poilsiui ir sėdėjimui. Įdomu tai, kad slavų kalbose диван ir reiškia sofą.

17 amžius sofoms tapo lemiamu. Vakarų Europoje suklestėjo Prancūzijos dvaras ir tapo pavyzdžiu kitų šalių didikams. Ten sofos buvo statomos visuose kambariuose, bet jų paskirtis buvo lygiai tokia pati, kaip fotelio – atsisėsti. Kodėl tokios plačios? Įsivaizduokite 17 amžiaus damą su sūstu sijonu ir didžiausiu peruku ant galvos. Kaip jai su tokiais apdarais atsisėsti ant šiuolaikinės kėdės? Neįmanoma! Dėl to sofos ir buvo platesnės fotelio versijos. Tiesa, jos buvo vadinamos kanapomis.

Įsimylėjėlių sofa atsirado irgi iš tų pačių laikų. Tai sofa, kurioje yra ne vienas ištisinis, o du matracai. Ji buvo skirta sėdėti dviems ir bendrauti. Iki šių dienų tokios sofos yra gaminamos ir sėkmingai atlieka savo funkciją- jose bendraujama ir dalykiškai ir intymiai.

Tikriausiai matėte odines sofas, kurių matracas prisegtas sagutėmis. Jos sudaro tokį sagučių tinklą ir turi daug iškilimų. Tai angliška Česteryldo sofa (Philip Stanhope iš Chesterfieldo – anglų didikas, kurio namuose ši sofa buvo pagaminta). Šios odinės sofos populiarios net iki dabar, o juk jos nelabai pasikeitė nuo 1700-jų.

Kodėl anglai sofą vadina couch? Vieni sako, kad 1895 metas paprastas žmogelis iš Anglijos Jay Wellingdon Couch išrado paminkštintą lovą. Kiti vis dėlto gręžiasi į prancūzus, kurie sofą vadina coucher, kas reiškia „prigulti“. Bet nuo senovės pereikime prie šiuolaikinės sofos, kurią turime savo namuose.

Mūsų sofos dabar yra sulankstomos. Jos tinkamos ir sėdėti, ir gulėti. Kaip atsirado tokie „stebuklai“? 1885 metais buvosi vergė Sara Goode sukūrė specialią lovą, kuri susilanksto ir susideda į… komodą. Ji gavo patentą ir taip pradėjo masinę gamybą.

Sulankstomų lovų vajus tuo nesibaigė. William Lawrence Murphy sukūrė pirmąją išilgai sulenkiamą lovą. Šios sofos lovos dabar atrodė beveik taip pat, kaip ir mūsų laikais. Liko tik patobulinti apmušalus, sulenkimo mechanizmą. Beje tas pats išradėjas išrado ir kitą lovą, kuri iki šiol mus žavi. Tai vadinamoji Merfio lova – į sieną atlenkiama lova. Dabar baldų transformerių mada grįžta, tad šią lovą irgi daug kas yra matęs, o gal net ir atsimena iš sovietinio darželio laikų…

Štai, kaip atrodė sofos lovos patentas. Tikrai panaši į dabartines, tiesa?

Baigiamąjį žodį, kaip ir daugeliu mūsų buities technikos sukūrimo atvejų tars ne kas kitas, o NASA. Ji sukūrė poliuretaną – spaudimą atsimenantį poroloną. Jis buvo skirtas astronautams, tačiau netruko patekti į mūsų sofas lovas.

Tokia štai trumpa sofos lovos istorija.