Priešistorė

Priešistorė kitaip yra vadinama proistore – tai žmonijos istorija, kurios pabaiga siejama su rašto išradimu, arba kitas variantas – su agrokultūros pradžia. Priešistorės terminas pirmą kartą buvo pavartotas XIX amžiuje, prancūzų mokslininkų. Šis terminas buvo sugalvotas norint pavadinti radinius, kurie buvo atrasti Pietų Prancūzijos urvuose. Priešistorės tyrimais užsiima netgi dviejų mokslo šakų mokslininkai – archeologai ir paleoantropologai.

Kadangi mokslininkai priešistorės pabaigą dažniausiai sieja su rašto išradimu, reikia pabrėžti, jog skirtingose kultūrose, skirtingose šalyse priešistorės pabaiga atėjo visiškai skirtingu laiku. Įdomus faktas yra tas, kad kai kurios kultūros savo rašto taip ir nebuvo sukūrusios, dėl šios priežasties reikėjo priešistorės pabaigą susieti su kitais pakitimais kultūroje ir žmonių gyvenime.

Priešistorės laikotarpiai:

• Akmens amžius – šis amžius taip vadintas, kadangi akmuo buvo svarbiausia akmens amžiaus žaliava, su kuria buvo gaminami įrankiai, indai bei ginklai;
• Paleolitas – šis laikotarpis vadinamas ankstyvuoju akmens amžiumi. Šis amžius prasidėjo tada, kai hominidai pradėjo gaminti akmeninius įrankius;
• Mezolitas – tai vidurinis akmens amžiaus laikotarpis;
• Neolitas – vadinamas vėlyvuoju akmens amžiaus laikotarpiu;
• Eneolito laikotarpis – tai pereinamasis amžius iš neolito į bronzos amžių.
• Bronzos amžius – laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus. Šio laikotarpio metu buvo pradėtas naudoti metalas, o bronza tapo pagrindine medžiaga ginklams, papuošalams, indams ir kitiems dirbiniams kaldinti;
• Geležies amžius – šiame amžiuje buvo naudojami geležies įrankiai bei ginklai.