Religija

Mokslininkai religijos sąvoką bando paaiškinti jau ne vieną šimtmetį, dažnas šį pavadinimą sieja su lotynų kalba, tačiau kiti dėl to priešinasi ir pateikia bent kelis skirtingus variantus. Bendrąja prasme religija yra tam tikras kažkokių antgamtinių būtybių garbinimas, tikėjimas nematomais dalykais. Religija formuojasi istoriškai ir ją išpažįsta tam tikros socialinės grupės, kurioms paprastai yra būdinga tikėti anapusine realybe. Pačios religijos prasmė yra pomirtinio gyvenimo, antgamtinių jėgų, šventųjų asmenybių bei vietų, relikvijų ir fetišų garbinimas.

Religijų skirtumai

Kiekviena religija yra skirtinga, tikintieji garbina skirtingus dievus, išpažįsta vis kitokias tiesas, skiriasi net ir religijų simboliai. Daugumos religijų išpažinėjai meldžiasi periodiškai, švenčia įvairias šventes, susijusias su jų tikėjimu, skaito šventuosius raštus ar knygas. Taipogi tikintieji teikia ir dvasinę arba psichologinę pagalbą tam žmonių ratui, kuris išpažįsta tą pačią religiją, tikėjimą.

Visos religijos iš esmės yra skirtingos, tačiau turi ir bendrų bruožų:
– Tiki amžinuoju gyvenimu;
– Tiki pasaulio pabaiga;
– Tiki antgamtinėmis būtybėmis.

Daugiausiai išpažinėjų turinčios religijos:
– Judaizmas;
– Krikščionybė;
– Šintoizmas;
– Budizmas;
– Džainizmas;
– Bahajų tikėjimas;
– Islamas;
– Hinduizmas;
– Sikizmas;
– Judaizmas;
– Daoizmas.

Daugelis mokslininkų teigia, kad kiekviena religija yra susiformavusi kaip žmonių bandymas paaiškinti paties žmogaus, kaip asmenybės, visatos, gamtos fenomenų prasmę ir kilmę. Sakoma, kad religija atsiranda kaip istoriškai susiformavusios etinių normų sistemos papildinys, kuris yra skirtas bendruomenei, jos stabilumo ir gerovės užtikrinimui.