Kas išrado spausdinimo mašiną?

Johanas Gutenbergas (vokiečių kalba, apie 1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo gaminių gamintojas ir išradėjas. Dėl vyndario modelio sukurtos spaustuvės ir metalinių raidžių formų liejimo ir spausdinimo, žinomas dėl indėlio į technologijų plėtrą.

Johanas Gutenbergas dažnai vadinamas spausdinimo išradėju

Tačiau iš tikrųjų jis pirmasis atrado būdą, kaip panaudoti surenkamas raides bei spausdinimo mašiną taip, kad būtų greitai ir tiksliai atspausdinta įvairi rašytinė medžiaga. Joks atradimas negimsta tik vieno žmogaus mintyse, spausdinimas — taip pat. Antspaudai bei antspaudų žiedai, veikę tuo pačiu principu kaip ksilografija, buvo naudojami nuo seniausių laikų. Ksilografija Kinijoje buvo žinoma daug šimtmečių iki Gutenbergo (rasta maždaug 868 metais išspausdinta knyga). Be to, šis procesas iki Gutenbergo buvo žinomas ir Vakaruose. Ksilografija leidžia padaryti daug kokios nors knygos kopijų. Tačiau šis procesas turi vieną pagrindinį trūkumą: kadangi kiekvienai knygai turi būti pagamintas visiškai naujas medžio raižinių komplektas, nepraktiška leisti daug įvairių knygų. Kartais sakoma, jog pagrindinis Gutenbergo įnašas — surenkamos raidės. Tačiau jos jau buvo išrastos Kinijoje vienuolikto amžiaus viduryje žmogaus, vardu Pi Šengas. Jo raidės buvo padarytos iš molio ir netiko ilgalaikiam naudojimui. Kiti kinai bei korėjiečiai jas tobulino, ir gerokai prieš Gutenbergą korėjiečiai jau turėjo metalines raides. Penkiolikto amžiaus pradžioje Korėjos vyriausybė rėmė spausdinimo raidžių gamybą. Nepaisant to, būtų neteisinga Pi Šengą laikyti labai įtakingu žmogumi. Pirma, Europa renkamų raidžių neperėmė iš Kinijos, o atrado savarankiškai. Antra, spausdinimas renkant raides nebuvo plačiai taikomas Kinijoje iki palyginti nesenų laikų, kai iš Vakarų buvo išmoktos šiuolaikinio spausdinimo procedūros.

Šiuolaikiniai spausdinimo metodai susideda iš keturių pagrindinių dalių

Pirmiausia surinkite raides, o po to – kelios raidžių įdėjimo ir tvirtinimo procedūros. Antroji – pati spauda. Trečias yra tinkamas rašalas, o paskutinis yra tinkama spausdinimo medžiaga, ty popierius. Popierių Cai Lun išrado anksčiau Kinijoje, o į Vakarus jis išplito Gutenbergo eroje. Tai vienintelė Gutenbergo parengta spausdinimo proceso dalis. Nors kai kurie tokie darbai buvo atlikti kitose trijose srityse anksčiau, Gutenbergas padarė daug ypač svarbių patobulinimų. Pavyzdžiui, jis išrado metalo lydinį, tinkantį raidėms, formų dėžutę tiksliam raidžių išdėstymui, rašalinį spaudos rašalą, spausdinimui tinkamą mašiną. Tačiau bendras Gutenbergo nuopelnas daug didesnis už kiekvieną iš jo individualių išradimų ar patobulinimų. Jis svarbus daugiausia dėl to, jog šis žmogus visas spausdinimo proceso dalis sujungė į efektyvią gamybos sistemą. Mat spausdinimas, priešingai visiems ankstesniems atradimams, yra iš esmės masinės produkcijos procesas. Vienas šautuvas yra efektyvesnis ginklas už vieną lanką ir strėlę. Tačiau viena išspausdinta knyga savo efektu niekuo nesiskiria nuo vienos rankraštinės knygos. Taigi spausdinimo privalumas yra masinė produkcija. Tai, ką išrado Gutenbergas, buvo ne vienas prietaisas ar net serija patobulinimų, o visas gamybos procesas. Biografinių duomenų apie Gutenbergą yra mažai. Žinoma, kad jis gimė apie 1400 metus Maince, Vokietijoje. Savo indėlį į spausdinimo meną jis įnešė amžiaus viduryje, o jo geriausiai žinomas darbas, vadinama Gutenbergo Biblija, buvo išspausdinta Maince apie 1454 metus. (Įdomu, jog Gutenbergo pavardės nėra jokioje jo išleistoje knygoje, net Gutenbergo Biblijoje, nors ji aiškiai išspausdinta su jo įranga.) Neatrodo, kad jis buvo ypač geras biznierius — bent jau iš savo išradimo jis nesugebėjo užsidirbti daug pinigų.