Pirmykščiai žmonės

Mažai kas girdėjo, kad primityvūs žmonės gali būti tikras malonės ir drąsos įsikūnijimas. Tačiau mūsų protėviai buvo tikri storžieviai, ir nėra jokių įrodymų. Neseniai mokslininkams pavyko rasti tokių įrodymų. Pasirodo, urviniai žmonės iš tikrųjų yra žiaurūs ir su jais lengva konkuruoti. Palyginus pirštų ir rodomųjų pirštų kaulų ilgio skirtumus, prieita išvada, rodanti, kad testosterono lygis yra didesnis arba mažesnis. Neandertaliečiai, ilgai laikyti bukais ir šiurkščiais laukiniais, iš tikrųjų statydavo laužų liepsnų apšviečiamus sudėtingus požeminius statinius, galbūt naudotus per ritualus, jau prieš 176,5 tūkst. metų, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, kuri atskleidžia, kad mūsų seniai išnykę giminaičiai buvo kur kas sumanesni negu įsivaizdavome.

Fosilijų liekanų analizė rodo, kad mūsų protėvių kūnai turėjo daugiau vyriškojo hormono testosterono „upės“ nei šiuolaikinių žmonių

Tai reiškia, kad primityvūs žmonės yra agresyvesni ir pasisako už tolerantiškesnį gyvenimo būdą, o per dešimtis tūkstančių metų žmonės tapo civilizuotesni ir santūresni. Didžiosios Britanijos ir Kanados mokslininkai galimą testosterono lygį išnykusių žmogbeždžionių ir pirmykščių žmonių organizmuose nustatė pagal rastų jų suakmenėjusių liekanų pirštų ilgį. Ankstesnėse studijose buvo nustatyta, kad didesni testosterono kiekiai žmones ir žmogbeždžiones verčia elgtis socialiai ir seksualiai agresyviau. Įdomu yra tai, kad testosterono kiekis tam tikrus embriono fiziologinius ypatumus nulemia dar motinos įsčiose. Pavyzdžiui, didesnį testosterono kiekį turinčių berniukų bevardžiai pirštai būna ilgesni už smilius. Mažiau testosterono turinčių suaugusių vyrų bevardžių pirštų ir smilių ilgis yra vienodas. Tie pirmykščiai žmonės laužydavo ant urvų dugno susiformavusius stalagmitus ir smaigstydavo juos į sienas arba kraudavo į krūvas, kai kada suformuodami netaisyklingus ratus, kurių aukštis siekė iki kelių, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.

Pirmykščių žmonių testosterono lygis taip pat vertinamas pagal pirštų ilgio skirtumo etaloną

Mokslininkai išvedė rodomojo ir bevardžio piršto ilgio skirtumo koeficientą. Į tyrimo pavyzdį buvo įtraukti įvairiais laikotarpiais gyvenusių primityvių žmonių palaikai, įskaitant keturis neandertaliečių ir vieną prieš 70 000 metų. Daugelį metų gyvenusių šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) fosilijos. Mokslininkai taip pat išanalizavo 3 mln. Pirštų ilgio skirtumas tarp Australopithecus Alpha ir 4,4 milijono Ardipithecus ramidus (Ardipithecus ramidus). Duomenų analizė atskleidė, kad neandertaliečiai ir ankstesnių rasių hominidai testosterono savo organizmuose turėjo daugiau nei šiuolaikiniai žmonės. Taip pat buvo nustatyta, kad dviem kojomis jau vaikščioję australopitekai galėjo būti monogamiški (t.y., tarpusavio santykiuose vadovavęsi vienpatystės principu). Tiesa, ardifitekai buvo kur kas socialiai ir lytiškai agresyvesni – tikėtina, jog jų elgesys buvo artimas dabartinių didžiųjų žmogbeždžionių elgesiui.

Liverpulio universiteto gydytoja Emma Nelson teigė, kad manoma, kad vyriškas hormonas androgenas nėštumo metu veikia embrioninius genus vaisiaus pirštuose, pėdose ir reprodukciniuose organuose. Mes nustatėme, kad agresyvesnių primatų pirštai yra trumpesni nei bevardžių pirštų, o monogamiškų rūšių pirštų ir pirštų pirštų ilgis šiek tiek skiriasi. Nors turime nedaug iškastinių liekanų ir reikia daugiau tyrimų pavyzdžių, šis metodas gali tapti puikia nauja priemone suprasti, kaip vystosi socialinis elgesys. Jų nebeliko maždaug tuo metu, kai iš Afrikos atkeliavo pirmųjų šiuolaikinių žmonių. Manoma, kad pirmieji Homo sapiens atsirado Juodajame žemyne prieš maždaug 200 tūkst. metų. Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės kryžminosi. Daugelio žmonių genome iki pat mūsų laikų išliko neandertaliečių genų, kurie sudaro mažiau negu 2 proc. DNR, tačiau šis elementas nebūdingas afrikiečiams, nes neandertaliečiai tame žemyne niekada negyveno.