Manoma, kad šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs II amžiuje. Romos imperatorius Klaudijus II uždraudė tuoktis. Tokiu būdu jis stengėsi, kad kuo daugiau žmonių kovotų ir apgintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Imperatorius tikėjo, kad vedę vyrai daugiau dėmesio skiria šeimai, todėl negali būti gerais kovotojais. Vyskupas Valentinas pamatė jaunų žmonių skausmą ir slapta juos suvedė. Klaudijus II, išgirdęs apie vyskupo elgesį, vasario 14 dieną buvo suimtas ir įkalintas. Valentinas buvo nuteistas mirties bausme. Po kurio laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Luperkalija – pagoniška gimimo diena, senovės Romoje švenčiama nuo vasario 13 iki 15 d., todėl yra tradicija tomis dienomis švęsti Meilės dieną. Šią šventę ypač mėgsta jaunimas, nes jos išvakarėse vyksta meilės „loterija“: netekėjusių mergaičių vardai užrašomi ant lapelio, metami į konteinerį, o vaikinai išsineša porą, kad išeitų iš savo šventės. Nors „pažadai“ galioja tik per šventes, tačiau neretai jie perauga į rimtesnius pažadus! Luperkalijos metu romėnai turėjo ir gana keistų ritualų. Teigiama, kad norėdami pagerinti moterų vaisingumą, nuogi vyrai krato nugaras botagais iš ožkos ar šuns odos. Šv. Valentino dienos pavadinimą Meilės diena įgavo apie 500-uosius mūsų eros metus, dėl išaugusios krikščionybės įtakos pasaulyje Kadangi Luperkalijos vis dar buvo mėgstamos ir minimos daugelio žmonių, siekdamas „sukrikščioninti“ šią šventę, tuometinis popiežius Gelasijus I vasario 14-ąją paskelbė šv. Valentino diena. Vis dėlto, romantinę prasmę, kokią mes ją suvokiame, šventė įgavo vien dėl įvairių kūrėjų jai suteiktų reikšmių. Nors įvairūs viduramžių menininkai jau anksčiau minėjo Valentino dieną kaip meilės šventę, tačiau labiausiai šią idėją „išplatino“ Viljamas Šekspyras, panaudojęs Šv.Valentino dienos motyvą Hamleto ir Ofelijos meilės istorijoje. Turbūt todėl Valentino diena pirmiausiai ir išpopuliarėjo Anglijoje – čia jau XVIIIa. viduryje vasario 14-ąją imta keistis meilės atvirutėmis. XIXa. atvirutės taip išpopuliarėjo, jog pradėta jų masinė prekyba. Pamažu šventė išplito po visą pasaulį, prie atvirukų prisidėjo gėlės, prie gėlių – saldainiai, o dabar Valentino diena tapo viso pasaulio įsimylėjėlių masiškai švenčiama proga. Kas yra Valentinas? Nedaug žmonių sako, kas yra Valentinas ir kodėl jam pasisekė būti visų įsimylėjėlių globėju. Trūkstant tikslių duomenų kyla ginčų, kiek šventųjų egzistuoja šiuo vardu ir kuris iš jų minimas vasario 14 d. Tačiau labiausiai paplitusi legenda pasakoja romantišką istoriją apie kunigą, gyvenusį Romoje trečiajame mūsų eros amžiuje. Pasak istorijų, tuo metu Romą valdęs imperatorius Klaudijus jauniems vyrams uždraudė tuoktis – jis manė, jog vienišiai kausis aršiau nei šeimą turintys vyrai, mat jie neturi, ką prarasti. Vis dėlto, daugybė jaunų porų norėjo įtvirtinti savo jausmus santuokoje ir čia jiems padėjo kunigas Valentinas – jis nepaisė imperatoriaus įsakymo ir slapta sutuokdavo įsimylėjėlių poras. Po kurio laiko, dėl savo nepaklusnumo imperatoriaus įsakams Valentinas buvo įkalintas, tačiau čia legendos prabyla apie jo paties meilės istoriją. Pasakojama, jog kalėjime Valentinas sutiko jauną merginą, savo kalėjimo prižiūrėtojo dukterį, kuri buvusi akla. Nutiko stebuklas ir savo maldomis Valentinas merginai sugrąžino regėjimą, o kartu tarp jų užsimezgė šilti jausmai. Dėl savo nusikaltimų kunigas buvo nuteistas mirties bausme, o savo paskutinį laišką mylimai merginai jis pasirašė žodžiais „nuo tavo Valentino“ – ilgainiui tai tapo populiaria fraze pasirašant meilės dienos sveikinimus.

Kas yra Valentino diena, ką ji reiškia, kaip atsirado ir kodėl švenčiama?

2021-12-07 administratorius

Manoma, kad šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs II amžiuje. Romos imperatorius Klaudijus II uždraudė tuoktis. Tokiu būdu jis stengėsi, kad kuo daugiau žmonių kovotų ir apgintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Imperatorius tikėjo, kad vedę vyrai daugiau dėmesio skiria šeimai, todėl negali būti gerais kovotojais. Vyskupas Valentinas pamatė jaunų žmonių skausmą ir slapta juos suvedė. Klaudijus II, išgirdęs apie vyskupo elgesį, vasario 14 dieną buvo suimtas ir įkalintas. Valentinas buvo nuteistas mirties bausme. Po kurio laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Luperkalija – pagoniška gimimo diena, senovės Romoje švenčiama nuo vasario 13 iki 15 d., todėl yra tradicija tomis dienomis švęsti Meilės dieną. Šią šventę ypač mėgsta jaunimas, nes jos išvakarėse vyksta meilės „loterija“: netekėjusių mergaičių vardai užrašomi ant lapelio, metami į konteinerį, o vaikinai išsineša porą, kad išeitų iš savo šventės. Nors „pažadai“ galioja tik per šventes, tačiau neretai jie perauga į rimtesnius pažadus! Luperkalijos metu romėnai turėjo ir gana keistų ritualų. Teigiama, kad norėdami pagerinti moterų vaisingumą, nuogi vyrai krato nugaras botagais iš ožkos ar šuns odos.

Šv. Valentino dienos pavadinimą Meilės diena įgavo apie 500-uosius mūsų eros metus, dėl išaugusios krikščionybės įtakos pasaulyje

Kadangi Luperkalijos vis dar buvo mėgstamos ir minimos daugelio žmonių, siekdamas „sukrikščioninti“ šią šventę, tuometinis popiežius Gelasijus I vasario 14-ąją paskelbė šv. Valentino diena. Vis dėlto, romantinę prasmę, kokią mes ją suvokiame, šventė įgavo vien dėl įvairių kūrėjų jai suteiktų reikšmių. Nors įvairūs viduramžių menininkai jau anksčiau minėjo Valentino dieną kaip meilės šventę, tačiau labiausiai šią idėją „išplatino“ Viljamas Šekspyras, panaudojęs Šv.Valentino dienos motyvą Hamleto ir Ofelijos meilės istorijoje. Turbūt todėl Valentino diena pirmiausiai ir išpopuliarėjo Anglijoje – čia jau XVIIIa. viduryje vasario 14-ąją imta keistis meilės atvirutėmis. XIXa. atvirutės taip išpopuliarėjo, jog pradėta jų masinė prekyba. Pamažu šventė išplito po visą pasaulį, prie atvirukų prisidėjo gėlės, prie gėlių – saldainiai, o dabar Valentino diena tapo viso pasaulio įsimylėjėlių masiškai švenčiama proga.

Kas yra Valentinas?

Nedaug žmonių sako, kas yra Valentinas ir kodėl jam pasisekė būti visų įsimylėjėlių globėju. Trūkstant tikslių duomenų kyla ginčų, kiek šventųjų egzistuoja šiuo vardu ir kuris iš jų minimas vasario 14 d. Tačiau labiausiai paplitusi legenda pasakoja romantišką istoriją apie kunigą, gyvenusį Romoje trečiajame mūsų eros amžiuje. Pasak istorijų, tuo metu Romą valdęs imperatorius Klaudijus jauniems vyrams uždraudė tuoktis – jis manė, jog vienišiai kausis aršiau nei šeimą turintys vyrai, mat jie neturi, ką prarasti. Vis dėlto, daugybė jaunų porų norėjo įtvirtinti savo jausmus santuokoje ir čia jiems padėjo kunigas Valentinas – jis nepaisė imperatoriaus įsakymo ir slapta sutuokdavo įsimylėjėlių poras. Po kurio laiko, dėl savo nepaklusnumo imperatoriaus įsakams Valentinas buvo įkalintas, tačiau čia legendos prabyla apie jo paties meilės istoriją. Pasakojama, jog kalėjime Valentinas sutiko jauną merginą, savo kalėjimo prižiūrėtojo dukterį, kuri buvusi akla. Nutiko stebuklas ir savo maldomis Valentinas merginai sugrąžino regėjimą, o kartu tarp jų užsimezgė šilti jausmai. Dėl savo nusikaltimų kunigas buvo nuteistas mirties bausme, o savo paskutinį laišką mylimai merginai jis pasirašė žodžiais „nuo tavo Valentino“ – ilgainiui tai tapo populiaria fraze pasirašant meilės dienos sveikinimus.