Prancūzija – ne vien elegancijos gimtinė
Vos tik kalbos pasisuka apie Prancūziją, daugelis iš mūsų ją įsivaizduojame kaip elegantišką, rafinuotą ir stilingą šalį, kuri tokį savo įvaizdį ugdė per daugelį amžių. Nors tame yra nemažai tiesos, senieji prancūzai nebuvo vien marieringi ir prisipudravę aukštuomenės atstovai. Maždaug XVI amžiuje Prancūzijoje užgimė ir sparčiai išplito baisi liga, ilgainiui pareikalavusi ne vieno prancūzo, bet kitų žmonių gyvybių. Tai – sifilis. Ši lytiniu būdu plitusi liga tada kamavo ne vieną žmogų, o siaubingos jos komplikacijos tiek jaunus, tiek vyresnius paversdavo tikrais monstrais.
Lytinės ligos vyrams ir moterims iki to laiko buvo kažkas nežinomo, todėl 16 a. prasiveržusi sifilio epidemija palietė tiek neturtingus, tiek aukščiausio luomo atstovus. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad tuo laiku Prancūzijoje sirgo net kas penktas aukštuomenės narys. Tūkstančiai užsikrėtusių, nežinodami ko griebtis, kentė skausmus ir su siaubu kasdien laukdavo vis rimtesnių ligos komplikacijų. Prasidėjusios bėdos buvo tokios baisios, kad daugelis ligonių po kurio laiko net vizualiai būdavo neatpažįstami: jų veidai išsikreipdavo, genetalijos prarasdavo normalią išvaizdą, o apie atsivėrusias žaizdas ant viso kūnė nėra nė kalbos – to meto Paryžius ir kiti šalies miestai skendo pūvančios mėsos smarvėje…
Šiandienos istorikai bando išsiaiškinti kada ir kokiu būdu lytinės ligos vyrams ir moterims Europoje ėmė kartinti gyvenimą. Vienas realiausių faktų, jog į Barseloną sifilį sukeliančią infekciją atvežė jo jūreiviai. Mat jie aplankę Amerikos žemyną ten smaginosi su indėnėmis, ir grįžtantiems vyrams, dar laive kūnas pradėjo eiti pagaugais ir grėsmingomis votimis. Deja, grįžę į gimtinę jie vis tiek nesustojo – savo malonumus tenkindavo su prostitutėmis, kuriuos toliau šią ligą sėjo su įvairiausiais vyrais, o šie – su kitomis moterimis.
Beje, visi istoriniai šaltiniai rašo tik taip, kaip lytinės ligos vyrams pakeisdavo lytinius organus ar jų sveikatą. Duomenų, kaip sifilis subjaurodavo moteris – žinoma labai minimaliai, praktiškai tai iki šiol daugeliui mokslininkų yra tabu. Taip nutiko dėl to, kad XVI ir vėlesniuose amžiuose medikams apžiūrėti sifiliu užsikrėtuses moteris (net jeigu tai buvo pirmoji šalies karalienė) buvo gėda.
Milžiniška liga plito žaibišku greičiu, o baisiausia, kad ji neapsiribojo vien tik Prancūzijos teritorija. Labai greitai lytinės ligos vyrams ir moterims prasiveržė ir Krokuvoje, Romoje ir net Vilniuje. Sifilio ir kitų genetalijas ir seksualinę žmogaus būklę pakeitusių ligų atplūdis buvo sustabdytas tik XX amžiaus pradžioje. Tiesa, venerinės ligos yra šalia mūsų iki šiol, tačiau jų prevencija, diagnozavimas ir gydymas yra kur kas aukštesnio lygio negu buvo prieš kelis šiltus metų.