Senovės Romos menas

Senovės Romos menas randamas didelėse teritorijose, nes imperija plėtėsi savo meną. Romėnų menas taip pat turėjo daug įtakos, daugiausia užkariautoms šalims. Jai būdinga puošnumas, eklektika ir praktiškumas. Vystymosi laikotarpis yra skirtingas: karalius (maždaug 800–510 arba 509 m. pr. Kr.), Respublika (510 arba 509 m. pr. Kr. – 30 arba 27 m. pr. Kr.), imperijos klestėjimas (30 arba 27 m. pr. Kr. – II a. po Kr.) Ir imperijos žlugimas ( 3-476 AD).

Karaliaus laikais skulptūros, portretai ir freskos tradiciškai buvo kuriamos etruskų, o vėliau ir graikų meno tradicijose, jos turėjo ir Egipto meno įtakos. Šventyklą puošia terakotos skulptūros, gaminamos urnos, mažosios vietos kultų skulptūrėlės. Respublikos laikotarpiu reikšminga buvo sienų tapyba. Buvo ištapomos vidinės, išorinės pastatų sienos, lubos, skliautai, nišos, kartais grindys (dažniausiai imituojant opus sectile – apdailą iš akmens plytelių, sudėliotų pagal ornamentinio arba figūrinio piešinio kontūrą; Teatro Cezarėjoje grindys, apie 74 prieš Kristų). Šiuo laikotarpiu susiklostė du sienų tapybos stiliai: pirmasis, arba inkrustacinis, arba struktūrinis (2 a. 2 pusė–1 a. prieš Kristų pradžia), ir antrasis, arba dekoratyvinis (apie 80–20 prieš Kristų). Pirmajam būdinga sienos mūrijimo imitavimo būdas (Vetijų, Fauno, Salustijaus namų Pompėjoje, Samnitų namo Herkulanėjuje freskos), antrajam – sudėtingos tematikos subtilaus kolorito kompozicijos, gausu šviesšešėlių, sukurta perspektyva (Misterijų vilos Pompėjoje, apie 60 prieš Kristų, Livijos, apie 25 prieš Kristų, Augusto, apie 28 prieš Kristų, namų Romoje freskos). Nevienodos paskirties pastatuose kurta įvairių siužetų sienų tapyba; tapyta natiurmortai, kasdienio gyvenimo vaizdai, portretai, mitologiniai siužetai, erotinės scenos, peizažai. 3 a. prieš Kristų susiklostė vadinamoji triumfo tapyba; vaizduota triumfo žygiai, karo pergalės ir mūšių vaizdai, užkariauti miestai ir regionai, žemėlapiai.

Roma sukūrė keturias skulptūros rūšis: portretinę skulptūrą, istorinį reljefą, sarkofagą ir graikų skulptūros kopijas

Dauguma sukurtų portretų; viso asmens portretai (vertiems žmonėms atminti) dažniausiai idealizuoti, biustai (išsivysčiusios iš romėnų praktikos nuimti pomirtinę kaukę iš vaško) pasižymi tikroviškumu ir charakteristikų tikslumu (Net ir paryškinti, komiksai ), pabrėžiama žmonių padėtis visuomenėje (romėnų aristokratija su protėviais) Kristus). Ankstyvosios portretinės skulptūros buvo molinės ir datuojamos II a. Kalkakmenis buvo naudojamas dar prieš Kristų, o Ispanijoje buvo aptiktos marmuro klodai ir sidabro kasyklos (daugiausia naudojamos dievų ir imperatorių skulptūroms). Pasibaigus Kinijos Respublikai, jis pradėjo kurti reljefus remiantis istorija, siekdamas tiksliau išreikšti žmonių, ginklų ir aplinkos ypatybes. Personažai vaizduoti įvairiais rakursais, dievai – visu kūnu, priekiniame plane. Laidojimų sarkofagai dažniausiai marmuriniai, gausiai puošti reljefais su mirusiojo atvaizdu ir jo gyvenimo siužetais (Kepėjo antkapis prie Didžiųjų vartų Romoje, apie 30 prieš Kristų). Gausiai kurti graikų meno perdirbiniai. Iš pradžių kopijas atlikinėjo Graikijos, vėliau – Mažosios Azijos meistrai. Atradus marmuro telkinius Carraroje kopijos darytos ir Italijos teritorijoje. Buvo plėtojama mozaika, portretinė, teminė gliptika (dailininkas Agatopas). Taikomajai dailei būdinga spalvingumas ir dekoratyvumas. Kurti stiklo dirbiniai (tradicija perimta iš egiptiečių), plėtota milefjorio puošybos technika. 1 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus plito kamėjinio stiklo indai: pagrindinė forma buvo kuriama dviejų ir daugiau sluoksnių, kurių viršutinis ar viršutiniai išraižomi įvairiais ornamentais (imituotas chalcedonas). Kurti metalo dirbiniai, juvelyrika, ištobulintas sidabro, aukso apdirbimas.

Imperijos klestėjimo laikotarpiu sienų tapyboje paplito grakštus trečiasis, arba įmantrusis stilius (20 prieš Kristų– 63 po Kristaus), buvo tapoma tempera ant sauso tinko, vyravo peizažai, šokėjų, satyrų atvaizdai (Livijos vilos Prima Portoje sienų tapyba, dailininkas Ludijus, 1 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus pradžia, Vaismedžių sodo namas Pompėjoje).