Moterų teisė balsuoti: ar praktika jau pakankama?

Moterų lygiateisiškumas, nors kartkartėmis ir sukeliantis retų protestų, šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje nėra itin opi problema. Tačiau rinkimų teisės praktika palyginti nėra ilga – daugumoje šalių moterys gavo teisę balsuoti tik XX a. Nepaisant iškilių, protingų ir drąsių moterų pavyzdžių, kaip rašytoja J. Austen, Anglijos karalienė Viktorija, tai istorijoje – labiau išimtis iš taisyklės, nes didžiausia galia buvo sutelkta vyrų rankose. Tad kokią moterų teisių politiką vystė įvairios pasaulio šalys?

Šiek tiek keistas sutapimas, kad XXI a. moterų teises garantuojanti demokratija buvo eliminavusi jas tik atsiradus šiaip santvarkai. Mat, V a. pr. Kr. atsiradusi Atėnų demokratija nutiesė gaires vyriškosios lyties visuomeniniame gyvenime dominavimui. Vėlesniais amžiais įsigalėjo monarchijos, kuriose kaip taisyklė valdė tik vyrai. Nors ir pasitaikė pavienių atvejų, kaip pvz., krikščionių bažnyčios leidimas balsuoti kilmingoms moterims Vokietijos žemėse ar panašių variantų Anglijoje, valdžia išliko vyrų rankose.

Ryškesnė ir gyvesnė kova dėl moterų teisės balsuoti kilo XVIII a. pabaigoje Prancūzijoje revoliucijos metu. Panašiu metu „sujudo“ ir Švedijos, tačiau žymių ar bent jau pastovių rezultatų nepasiekta. JAV pirmieji moterų balsavimo atgarsiai kilo XIX a. viduryje – moterų delegacija nebuvo priimta į Pasaulinės konvencijos prieš vergiją svarstymą Londone. Tai pastūmėjo moteris siekti savo teisių ir jau XIX a. pabaigoje kai kuriose valstijose galėjo balsuoti, o universali teisė priimta 1920 m. Pirmoji Europos valstybė, priėmusi moterų teisę balsuoti buvo Didžioji Suomijos kunigaikštystė 1906 m. ir jau kitais metais net 19 moterų pateko į parlamentą.

Moterys ir vyrai kovoję už moterų teises balsuoti vadinami sufražistais. Jų judėjimas atsirado XIX a. Norvegijoje, vėliau – Prancūzijoje ir likusiose didžiosiose Europos šalyse, pasiekė net ir Lietuvą, tačiau didžiausią mastą pasiekė JAV ir Anglijos sufražistai. Opozicijai atstovavusieji teigė, kad moterys ir vyrai yra iš prigimties skirtingi, todėl ir jų veikla turi būti individuali. Buvo teigiama, kad moterų dalyvavimas viešajame gyvenime, balsavime gali sukelti sumišimą bei chaosą. Nors šiuolaikiniame demokratiškame tokie argumentai yra užginčyti, diskusijos dėl moterų padėties kai kuriose islamiškose šalyse vis dar itin aktualios.