Olimpinių žaidynių raida

Olimpinių žaidynių pradžia siekia antikinę Graikiją. Rašytiniuose šaltiniuose pirmosios olimpinės žaidynės minimos Olimpijos mieste 776 metais pr. m. e. Žinoma, jog žaidynės vyko ir anksčiau, tik nėra apie jas išlikusių rašytinių šaltinių. Antikoje tai buvo vietinės, vienos sporto šakos varžybos, vykusios kas ketverius metus. O laikotarpis tarp žaidynių buvo vadinamas Olimpiada. Bėgant laikui, apie 5-6 a. pr. m. e. žaidynės tapo vis svarbesnės ir įgijo religinę reikšmę, nes pertraukų metu tarp varžybų vyko ceremonijos, kurių metu dievams buvo aukojamos aukos. Varžybos išsiplėtė iki dvidešimties rungčių ir trukdavo keletą dienų. Olimpinių žaidynių nugalėtojai buvo labai gerbiami žmonės: skulptoriai mėgino atkartoti jų ištreniruotų kūnų linijas, rašytojai apie juos kūrė poemas, o valdžia atleisdavo nuo mokesčių. Tuomet, priešingai nei šiais laikais, sportininkams nebuvo reikalingi jokie maisto ar sporto papildai, visas organizmui reikalingas maistines medžiagas jie gaudavo iš maisto. Kai Romėnai užėmė Graikiją, olimpinės žaidynės prarado svarbą. Jos imtos laikyti pagonių švente, nes tuo metu krikščionybė buvo pagrindinė imperijos religija. Dėl to 394 metais imperatorius Teodosijus I uždraudė pagonišką kultą propagavusias Antikines Olimpines žaidynes.

Olimpinės žaidynės po ilgos pertraukos vėl pradėtos rengti tik 1896 metais ir tradiciškai vyksta kas 4 metus, išskyrus metus kai vyko pasauliniai karai. Šias varžytuves atgaivino prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre de Coubertin. Jis sukūrė Olimpinių žaidynių simbolį – persipynusius penkis skirtingų spalvų žiedus (mėlyną, geltoną, juodą, žalią ir raudoną) baltame fone. Žiedai simbolizuoja penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą ir Ameriką. Žiedų spalvų eiliškumas yra griežtai nekeičiamas. Pirmą kartą į žaidynes atkeliavo sportininkai iš visų penkių žemynų tik 1912 metais, tą kart žaidynės vyko Švedijoje (Stokholme). Tuomet Pierre de Coubertin nusprendė Olimpinių žaidynių simbolį perkelti ant vėliavos. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis – 3 metrai, o plotis – 2 m. Pirmą kartą ji iškelta tik 1920 metais olimpinėse žaidynėse Belgijoje, nes nuo 1914 m. iki 1918 m. vyko Pirmasis pasaulinis karas.

Laikui bėgant Olimpinių žaidynių reikšmė vis didėjo, tradicijos tvirtėjo, o sporto šakų vis daugėjo. Šiuo metu yra įrašytos 42 žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių sporto šakos. Jos skirstomos į grupes: vandens sportas, baidarių ir kanojų irklavimas, dviračių lenktynės, gimnastika, tinklinis, jojimas, imtynės, čiuožimas, slidinėjimas ir ledrogių sportas. Dalis sporto šakų nepriklauso jokiai grupei. Šalys besirengdamos priimti sportininkus iš viso pasaulio investuoja dideles sumas pinigų: stato arenas, rekonstruoja kelius, oro uostus. Taip svečiams norima savo šalį parodyti kuo patrauklesnę ir sustiprinti savo konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Sportininkai treniruojasi, viliasi savo šalims iškovoti garbingas vietas, sunkiai dirba, o kartais net griebiasi draudžiamų veiksmų ir ima vartoti nelegalias chemines medžiagas, kurios sustiprina fizinę ir psichinę organizmo veiklą. Tai ne paprasti sporto papildai (angl. sports supplements), o sporto ir medicinos etikai prieštaraujantys vaistiniai preparatai, kurie yra pavojingi vartojančio sportininko gyvybei. Dėl šios ir kitų priežasčių taip pat žaidynėms ruošiasi ir olimpinių žaidynių komitetas, kad varžybos vyktų sklandžiai, saugiai ir sąžiningai.