Apšvietimas Lietuvoje: miesto gatvių apšvietimo istorija

Miestiečiai dažnai skundžiasi tamsiomis gatvėmis, kai taupumo sumetimais tamsiuoju paros metu veikia tik kas antras žibintas ar žibintai vienoje kelio pusėje. Tačiau dažnam sunku įsivaizduoti visiškoje tamsoje skendintį miestą, koks buvo Vilnius iki XVIII a. Tuo metu vieninteliai šviesos šaltiniai buvo dienos šviesa ir ugnis. Tačiau ugnis kėlė didelį gaisro pavojų, nes mieste buvo daug medinių pastatų, todėl jos naudojimas apšvietimui buvo ne tik kad neskatinamas, tačiau ir draudžiamas. Tamsa reiškė didelį nusikalstamumą, todėl tamsusis paros metas buvo itin nesaugus. Kita vertus, aktyviam naktiniam gyvenimui priešinosi ir bažnyčia – buvo manyta, kad šviesios gatvės skatins miesto gyventojus užsibūti viešosiose erdvėse ir elgtis nuodėmingai. Taigi kaip atsirado gatvių apšvietimo sistema, kurią turime šiandien?

Patys pirmieji žibintai minimi dar XVII a. pr., tačiau jie buvo naudojami tik saugumo sumetimai prie Žemutinės pilies įėjimo. Ir kitose miesto vietose apšvietimas atsirado XIX a. pr., tam plačiai buvo naudojama gana speciali medžiaga – kanapių aliejus, tačiau žibintai buvo paprasti, turėjo kelias dagtis ir nuo vėjo saugančias sieneles. Kiek vėliau kraštą pasiekę pažangesni Varšuvos žibintai, kuriems taip pat buvo naudojamas kanapių aliejus, tačiau jie švietė ryškiau už ankstesnius. Po dvidešimtmečio buvo pradėtas naudoti apšvietimas, neteisingai vadintas dujiniu. Jam buvo naudojamas spiritas ir terpentinas siekiant išplėsti vietinių gaminamo spirito rinką.

Esminis postūmis pavienius žibintus mieste sujungti į suplanuotą apšvietimo sistemą buvo 1863-1864 m. sukilimas, nes tamsios gatvės buvo įvertintos kaip palankios sąlygos įvairiems susibūrimams ir revoliucinėms nuotaikoms. Būtent tuo laikotarpiu ir buvo nutiesti pirmieji dujotiekio vamzdžiai, kurie tiekė energiją šviestuvams. Tačiau žibintai dujomis buvo aprūpinami individualiai, kiekvieną jų reikėjo atskirai uždegti vakare ir užgesinti ryte. Pasibaigus sutarčiai su užsienio dujų tiekėjais, atsirado poreikis užsitikrinti energija patiems, todėl nutarta statyti miesto elektrinę, kuri leido XX a. pradėti pažangų Vilniaus gatvių apšvietimo elektra etapą, kuris išlikęs iki šių dienų.