Kėdės istorinis kelias

Po ilgos darbo dienos džiaugiamės galėdami atsisėsti ir ištiesti kojas. O ar pagalvojate, kad anksčiau ne kiekvienas turėjo galimybė atsisėsti ant minkštos kėdės su atlošu, kuri leistų atsipalaiduoti kiekvienam Jūsų kūno raumeniui? Kėdė – tai baldas, kuris žinomas jau nuo Senovės Egipto bei Antikos laikų, kuomet prisėsti ant puošnios kėdės galėjo ne kiekvienas, o tik kilmingi didikai. Kokį kelia nuėjo kėdė, kol tapo tokia, kokią matome šiandien?
XVIII a., baroko laikotarpiu, susiformavo daugelio šiandien žinomų klasikinių kėdžių formų. Apie XVIII a. vidurį anglų baldininkas Thomas Chippendale tapo Čipendeilo (angl. Chippendale) stilistikos pradininku. Ši kėdė išpopuliarėjo dėl lengvesnio ir praktiškesnio dizaino. Taip pat išsiskyrė neeiliniu dekoru.

Tuo pačiu laikotarpiu, XVIII a., Prancūzijoje baroko ir rokoko stiliaus kėdės, vadinamos Boulio, tapo itin populiariomis. Šių kėdžių pradininkas – Andre – Charles Boulle. Dažniausiai šios kėdės buvo gaminamos iš raudonmedžio ar juodmedžio. Iš kitų išsiskyrė savo masyvumu, puošnumu ir gausybe inkrustuotų medžiagų. Taip pat ši kėdė būdavo aptraukta pikė.

Bėgant laikui kėdės lengvėjo ir paprastėjo. Šiems pokyčiams didžiausią įtaką padarė meno ir amatų judėjimas pasaulyje. Būtent jo metu ir prasidėjo nauja kėdžių era – art deco. Ko gero vienas garsiausių XIX a. kėdės dizainerių buvo vokietis Michail Thonet, kuris sukūrė baro kėdę pavadinimu „Nr. 14“. Ji paplito tiek visuomeninių vietų interjere, tiek namuose. Ši kėdė dar vadinama kėdžių kede, norint parodyti, kad ji tapo revoliucine kėdžių istorijoje. Iki 1930 m., baro kėdžių pagaminta net 50 mln. (!).

XX a. pradž., buvo pristatyta lakuoto medžio kėdė su ranktūriais, kurios pavadinimas „Red and Blue“. Tarpukariu, šaltojo karo metu, kėdžių industrijoje, susiformavo griežtas ir šaltas modernizmas. Šiuo laikotarpiu išgarsėjo Bauhaus stilius, kuriam būdingos lakoniškos formos ir šalto metalo konstrukcijos.

3-4 dešimtmečiai yra siejami ir su skandinaviško dizaino revoliucija. Tai legendinio suomio Alvaro Aalto, žmogaus, padovanojusio pasauliui ne tik daug įdomių baldų ir architektūrinių sprendimų, bet ir bene paprasčiausią kėdės versiją – keturkoję taburetę, laikai. Vėliau, XX a. 5 – 7 deš., kėdės tik tobulėjo ir ir tapo praktiškesnėmis. Atsirado organiškų formų, stiklinės, su ratukais, plastikinės, futuristinės kėdės. XX a., 7 deš., prasidėjo biuro kėdžių era.

Šiandien kėdės vis keičia savo formą ir dizainą mus stebindamos bei bandydamos rasti tinkamiausią pritaikymą mūsų interjere. Kėdė niekada neišeis iš mados, tik tobulės ir modernės.